Prisimenant 2-ąją jaunimo konferenciją

Jaunimo reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bendradarbiaudamas su Jaunimo tyrėjų tinklu, kviečia į mokslinę-praktinę konferenciją „Jaunimas globalioje visuomenėje: pokyčiai ir iššūkiai“, kuri vyks lapkričio 26 d. Vytauto Didžiojo universitete.

Konferencijos tikslas – aptarti, su kokiais iššūkiais ir pokyčiais globalizacijos kontekste susiduria jaunimas, bei identifikuoti jų įveikos galimybes kartu su mokslininkais, praktikais bei sprendimus priimančiais asmenimis.

Pranešimus skaitys VDU ir kitų Lietuvos, Suomijos, Estijos, Airijos universitetų, organizacijų atstovai, mokslininkai, specialistai, politikai ir t. t.

Jaunimas nuo 14 iki 29 metų – grupė, kuri pradeda aktyviai veikti ir yra neatsiejama globalios visuomenės dalis, kuriai turi įtakos dauguma globalizacijos procesų. Įgyjant jauno žmogaus statusą, šiuolaikinėje visuomenėje jaunimui tenka susidurti su naujais ir daugialypiais klausimais: kaip tapti savarankiškesniu, kaip atrasti ir išlaikyti savo identitetą, kaip priimti  tinkamiausią sprendimą renkantis savo asmeninį ir profesinį kelią, kaip įvaldyti naująsias technologijas, kad jos taptų ne kliūtimi, o raktu sėkmingai integracijai į plačiąją visuomenę.

Pastaruosius kelerius metus šalyje pradėta skirti daugiau dėmesio iki tol mažai tyrinėtos jaunimo temos aktualizavimui. 2012 m. vyko pirmoji jaunimo tyrėjų tarptautinė konferencija „Ar pažįstu jauną žmogų?“, atskleidusi platų tarpdalykinį jaunimo tyrimų lauką. Lietuvos pirmininkavimo metu, 2013 m. rugsėjo 9–12 d., Vilniuje vyko ES Jaunimo konferencija, kurią vainikavo 21-os jungtinės išvados priėmimas. ES struktūrinio dialogo su jaunimu metu suformuluotos išvados atskleidžia prioritetinę temą – socialinę jaunimo įtrauktį, ypač pabrėžiant nedirbančio, nesimokančio, mokymuose nedalyvaujančio jaunimo (NEETs) įtrauktį.

Taip pat įvardijama, jog viena iš kliūčių sprendžiant jaunimo problemas – sisteminio tarpsektorinio bendradarbiavimo trūkumas.

„Atsižvelgiant į šiuos ir kitus pastebėjimus, akivaizdu, jog būtina tęsti pradėtą diskusiją,  analizuoti kylančias aktualias globalizacijos proceso pasekmes šalies ir Europos jaunimui. Svarbu kelti klausimus, su kokiais iššūkiais ir problemomis susiduria didžiųjų miestų ir regionų jauni žmonės ir kokios įveikos strategijos yra taikomos jų sprendimui. Manome, kad konferencijos metu svarbu aptarti, kaip būtų galima veiksmingai panaudoti tarpžinybinį bendradarbiavimą, siekiant atliepti jaunų žmonių poreikius dėl kylančių pokyčių jų gyvenime“, – paaiškino konferencijos mokslinio komiteto pirmininkė dr. Jorūnė Vyšniauskytė-Rimkienė.

Ir buvo išleistas specialus mokslinio žurnalo: “Socialinis darbas: patirtis ir metodai” numeris. Šiame numeryje taip pat publikuojama konferencijos dalyvių priimta rezoliucija dėl jaunimo politikos tobulinimo.

Šaltinis: Vytauto Didžiojo universitetas, 2016