Author Archives: Mantas Bileišis

Mantas Zakarka. Jaunimo politikai – 20 metų. Ar padarėme viską, ką galėjome?

Šiemet Lietuva mini jaunimo politikos 20-metį – sukaktį, svarbią ne vien jaunimo organizacijoms, bet ir sprendimų priėmėjams bei šalies visuomenei. Nuo ko viskas prasidėjo ir ką turime šiandien – tai klausimai, padėsiantys išsiaiškinti, ar tikrai padarėme viską, ką galėjome jaunimo politikoje per 20 metų.

1996 metai, žymintys jaunimo politikos pradžią, kai buvo priimta Valstybinė jaunimo politikos koncepcija, o po jos – dar keletas svarbių dokumentų bei įstatymų pakeitimų ar papildymų, yra viena iš svarbiausių datų kalbant apie jaunimo nuomonės atstovavimą šalyje. Vis dėlto, tai buvo fazės, kurioje jauni žmonės dar tik ieškojo savo balso visuomenėje ir turėjo sau atsakyti į daugybę klausimų, pradžia. Ir šis ieškojimų laikotarpis tęsėsi palyginus ilgai – iki 2003 metų, kai buvo žengtas dar vienas svarbus žingsnis ir priimtas Jaunimo politikos pagrindų įstatymas (JPPĮ).

Įstatymas, pripažinęs jaunimo politiką kaip atskirą viešosios politikos sritį, įtvirtino jos pagrindus, įgyvendinimo principus, organizavimą bei valdymą. Visa tai atvėrė kelią daugeliui jaunimo iniciatyvų ir kampanijų, pagaliau aiškiai parodė visuomenei, kad jaunimas, kaip ir bet kuri kita socialinė grupė, turi savo nuomonę ir gali ją tinkamai atstovauti.

Šiandien, praėjus 20 metų nuo tada, kai jauni žmonės dar tik ieškojo tinkamų saviraiškos būdų, jaunimo politika smarkiai plėtojasi: bandomos skirtingos metodikos, pilotiniai projektai, o visi jaunimo politikos griaučiai, anksčiau nugulę vien dokumentuose, apauginami turiniu – realiai įgyvendinamais sprendimais ir veiksmais. Vis dėlto, ar per 20 metų padaryta pakankamai?

Bene opiausia visais laikais išlikusi jaunimo politikos problema yra nepakankamas finansavimas. Nors 2016 m. valstybės biudžete jaunimo ir su jaunimu dirbančioms nevyriausybinėms organizacijoms numatytas finansavimas yra didesnis lyginant su 2015 m., tačiau tik šiais metais skiriamas finansavimas susilygino su prieš krizę buvusiu finansavimu ir siekia 2008 m. lygį. 15 eurų metams jaunam žmogui nėra pakankama suma, kad jis būtų išugdytas pilietišku, versliu bei atsakingu mūsų šalies gyventoju.

Klausimas, dėl kokių priežasčių reikia skirti tam tikro dydžio finansavimą senjorams ar vaikams keliamas labai retai, tad kodėl sprendimų priėmėjai vis dar naudoja stebuklingąją frazę, kad jaunimas gauna ir taip pakankamą finansavimą? Ryškesnis biudžeto didinimas jaunimo organizacijoms lemtų didesnį jaunimo įsitraukimą į tokių organizacijų veiklą, efektyvų pilietiškumo ugdymą, įgūdžių, reikalingų darbo rinkai, įgijimą. Visa tai stabdytų nemenką jaunimo emigraciją, kuri yra dar viena skaudi Lietuvos problema.

2013 metais iš Lietuvos emigravo 17,6 tūkst. Jaunų žmonių, o tai sudarė beveik pusę (45,3 proc.) visų emigrantų. Ir nors dėl to galima kaltinti per mažą jaunimo įtraukimą, nepakankamą pilietiškumo ugdymą, tačiau viskas tik apsisuka ratu ir atsigręžia į valdžios atstovus, skirstančius eilutes valstybės biudžete.

Visgi, didelės jaunimo emigracijos problemos negalima perkelti vien ant valdžios atstovų pečių. Pačios jaunimo organizacijos taip pat privalo keistis ir orientuotis į jauną žmogų, kuriam nebėra taip svarbu priklausyti tam tikrai organizacijai, jis nori dalyvauti pilietinėse iniciatyvose, būti aktyvus visuomenės narys, tačiau neskuba „klijuoti“ sau skauto, ateitininko ar kitos jaunimo organizacijos etiketės.

Kai kurios jaunimo nevyriausybinės organizacijos per 20 metų dar vis nesugebėjo išnaudoti viso potencialo ir kiek užsisėdėjo ties tradicine jaunimo aktyvumo sąvoka. Ateitis priklauso daug platesniam dalyvavimo visuomeniniame gyvenime spektrui: tikriausiai greit pasieksime etapą, kai jaunas žmogus galės būti elektroniniu skautu ir nebūtinai eis į žygius gamtoje. Į tai privalo atsižvelgti ir visos jaunimo bei su jaunimu dirbančios organizacijos.

Žvelgiant į jaunimo politikos ateitį galima pastebėti, kad daug dalykų jaunų žmonių pasirinkimuose nulems politikai ir jų požiūris į reformas. Dažnai sritys, glaudžiai susijusios su jaunimo politika, politikų reformuojamos vien tam, kad viskas būtų daroma kitaip nei prieš tai buvusioje Seimo kadencijoje. Visi pokyčiai ir sprendimai tokiu būdu tampa nenuoseklūs, priverčia jaunus žmones stabilumo ieškoti svetur, nors viskas, ko užtektų tėra partijų veiksmų derinimas.

Tad, pasiekus laiką, kai jaunimo politika plėtojasi, vien dokumentuose įrašyti žodžiai tampa realybe, o jauni žmonės jaučia vis daugiau pilietinės galios, tetrūksta dar labiau suderintų sprendimų priėmėjų veiksmų, lanksčių jaunimo ir su jaunimu dirbančių organizacijų bei nesustabarėjusio požiūrio į jauną žmogų tam, kad viskas keistųsi tinkama linkme.

Šaltiniai:
LiJOT, 2016
Bernardinai.lt, 2016

Inventorizuojame 20 jaunimo politikos metų

2016 m. rugsėjo 8 dieną Mykolo Romerio universitete vyko mokslinė-praktinė jaunimo tyrėjų konferencija „Jaunimo dalyvavimo ir atskirties, laisvės ir atsakomybės takoskyros“. Konferencija skirta Lietuvos jaunimo politikos 20-mečio paminėjimui.

Prieš konferenciją Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė apsilankė MRU LAB, susipažino su socialinių inovacijų laboratorijų veikla.

Konferencijoje dalyvius pasveikino Mykolo Romerio universiteto rektorius doc. dr. Algirdas Monkevičius, Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė, Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos prezidentas Mantas Zakarka, Jaunimo reikalų departamento prie LR SADM direktorius Vydūnas Trapinskas.
Pagrindinis jaunimo politikos tikslas – suteikti jauniems žmonėms galimybę dalyvauti priimant sprendimus įvairiose jų gyvenimo srityse ir politikos formavimo lygmenyse. Jaunimo politikos užduotis buvo užauginti ir subrandinti jaunąją kartą pasirengusią gyvenimui laisvoje, demokratinėje visuomenėje rinkos ekonomikos sąlygomis. Tai nebuvo ir nėra lengva užduotis.
Pasak vieno iš konferencijos organizatorių Mykolo Romerio universiteto MRU LAB Viešųjų valdymo inovacijų laboratorijos vadovo doc. dr. Manto Bileišio, šioje konferencijoje bus siekiama apžvelgti, kokie tikslai ir lūkesčiai buvo keliami jaunimo politikai, kokiomis priemonėmis šių tikslų buvo siekta ir kokių rezultatų pavyko pasiekti. „Šios konferencijos tikslas fiksuoti ir apibendrinti, kokie politiniai sprendimai šioje srityje buvo svarbiausi, kuriais iš jų galime džiaugtis ir didžiuotis, – sakė M. Bileišis. – Bet nemažiau svarbu įvardinus įvardyti jaunimo politikos sėkmes ir nesėkmes, brėžti ir ateities jaunimo politikos gaires“.
Mykolo Romerio universitete vyksta jau trečioji konferencija. Pirmoji 2012 metais buvo surengta Vilniaus universitete, antrąją po poros metų organizavo Vytauto Didžiojo universitetas. Visos konferencijos organizuotos kartu su jaunimo politiką formuojančiomis ir įgyvendinančiomis institucijomis: Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir Jaunimo reikalų departamentu.
Šiais metais konferencijos partneriais tapo Lietuvos jaunimo organizacijų taryba. Šiemet konferencijoje pranešimus skaitys mokslininkai iš Vilniaus universiteto, Mykolo Romerio universiteto, Vilniaus Gedimino technikos universiteto, Vytauto Didžiojo universiteto, Lietuvos edukologijos universiteto, Šiaulių universiteto, įvairių socialinių organizacijų atstovai. Konferencija atspindi bendrą siekį suvienyti pilietinės visuomenės, valdžios institucijų ir universitetų pastangas ir prisidėti prie geresnė ateities jaunimui kūrimo.
Renginys tampa Jaunimo tyrėjų tinklo, kuruojamo Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, pagrindiniu forumu.
Konferencijoje apžvelgtos ir įvertintos jaunimo politikos darbo su jaunimu priemones ir programas. Bus pristatomi jaunimo situacijos ir problematikos tyrinėjimai, aptariami jaunimo pilietiškumo, užimtumo, neformalaus ugdymo klausimai.

Šaltinis: Mykolo Romerio universitetas, 2016

Kas įvyko per 20 jaunimo politikos metų?

Mykolo Romerio universitete moksline konferencija prasidėjo renginiai, skirti Jaunimo politikos 20-mečiui Lietuvoje.

„Pradėjus nuo pirmųjų mažų žingsnių, šiandien galime didžiuotis sukūrę pažangią, sektiną jaunimo politiką, o sukaupta patirtimi esame kviečiami dalintis ir su kitomis šalimis. To nebūtume pasiekę be mokslininkų ir praktikų pastangų sintezės, didelio jaunimo organizacijų įsitraukimo bei bendro noro pasiekti gerų rezultatų“, – sveikindama šiandien konferencijos „Jaunimo dalyvavimo ir atskirties, laisvės ir atsakomybės takoskyros“ dalyvius sakė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kartu su Mykolo Romerio universitetu bei kitais partneriais organizuotoje konferencijoje pristatomi specialistų ir jaunimo atstovų pranešimai ir diskutuojama apie jaunimui aktualias sritis.

Šiandien Mykolo Romerio universitete taip pat iškilmingai pristatytos partnerių lentelės, skirtos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai bei kitoms įstaigoms, taip pagerbiant organizacijas, su kuriomis sėkmingai plėtojamos bendros veiklos.

Lietuvos jaunimo politikos pradžia siejama su pirmojo reikšmingo dokumento – Valstybinės jaunimo politikos koncepcijos – patvirtinimu. Joje buvo apibrėžti jaunimo politikos tikslai, principai, už įgyvendinimą atsakinga struktūra.

Per 20 metų sukurta teisinė bazė ir visa institucinė sistema jaunimo politikai formuoti bei įgyvendinti. Nustatyti jaunimo politikos principai, sritys, jaunimo politikos organizavimas ir valdymas. Siekiant sudaryti tinkamas sąlygas jauniems žmonėms aktyviai dalyvauti atviroje ir demokratinėje visuomenėje, įgyvendinamos programos, kuriomis skatinamos jaunimo, su jaunimu dirbančių organizacijų iniciatyvos. Kiekvienoje savivaldybėje finansuojama po 1 jaunimo reikalų koordinatoriaus pareigybę.

Be to, stiprinami nevyriausybinių jaunimo organizacijų ryšiai su valstybės ir savivaldybių institucijomis, teikiama ES struktūrinių fondų ir programų parama. Per paskutinius kelerius metus taip pat gerokai išaugo atvirų jaunimo centrų skaičius ir dabar siekia 32, atvirų jaunimo erdvių – net 174.

Rugsėjo 8–11 d. tiek sostinėje, tiek ir kituose Lietuvos miestuose bei miesteliuose jaunimas kviečiamas į diskusijas, proto kovas, susitikimus su jaunaisiais verslininkais, sporto, pramoginius ir kultūrinius renginius. Juos organizuoja Jaunimo reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kartu su jaunimo atstovais.

Reikšmingiausi įvykiai jaunimo politikoje:

  • 1992 m. rugsėjo 19 d. 11 nacionalinių Lietuvos jaunimo organizacijų įsteigia Lietuvos jaunimo organizacijų tarybą (LiJOT).
  • 1996 m. birželio 27 d. Seimas patvirtino 1-ąjį teisės aktą, reglamentuojantį jaunimo politiką Lietuvoje – Valstybinę jaunimo politikos koncepciją.
  • 1998 m. LiJOT ir Valstybinė jaunimo reikalų taryba įsteigia VšĮ „Jaunimo tarptautinė bendradarbiavimo agentūra“, kurios tikslas – administruoti ES programą „Jaunimas Europai“ (vėliau – „Jaunimas“, Veiklus jaunimas“, „Erasmus+“);
  • 1999 m. – regioninės jaunimo politikos pradžia. Antroji jaunimo politikos konferencija rekomenduoja visose savivaldybėse steigti visuomeninių mero patarėjų jaunimo klausimais pareigybes ir savivaldybių jaunimo reikalų tarybas.
  • Nuo 2003 m. visose savivaldybėse įsteigiama nauja valstybės tarnautojo pareigybė – savivaldybės jaunimo reikalų koordinatorius. Tam valstybės (SADM) biudžete numatytos lėšos, kurias SADM reguliariai perveda savivaldybėms valstybės deleguotai funkcijai – jaunimo teisių apsaugai – įgyvendinti.
  • 2003 m. gruodžio 5 d. LR Seimas priėmė Jaunimo politikos pagrindų įstatymą, kuris pakeitė iki tol galiojusią valstybinę jaunimo politikos koncepciją.
  • 2007 m. – atviro darbo su jaunimu sistemos kūrimo Lietuvoje pradžia. Jaunimo reikalų departamentas, įkurtas 2006 m. pertvarkius Valstybinę jaunimo reikalų tarybą, skelbia pirmąjį jaunimo centrų veiklos programų finansavimo konkursą.
  • 2009 – 2012 m. įgyvendintas ES lėšomis finansuotas reikšmingas jaunimo politikos plėtrai projektas „Partnerystės tarp valstybinio ir nevyriausybinio sektorių skatinimas įgyvendinant integruotą jaunimo politiką“. Jo metu sukurta jaunimo situacijos tyrimų metodika, patobulinta jaunimo politikos kokybės vertinimo metodika, sukurtos atvirų jaunimo centrų koncepcijos. Taip pat – jaunimo organizacijų veiklos kokybės gerinimo metodika, finansuotų jaunimo ir su jaunimu dirbančių organizacijų stebėsenos ir kokybės kontrolės sistema, jaunimo organizacijų mokymų vadovų rengimo programa, jaunimo darbuotojų sertifikavimo metodika ir akreditavimo mechanizmas.
  • 2015 m. kartu su Lietuvos darbo birža pradėtas įgyvendinti projektas „Atrask save“, skirtas neaktyvių (nedirbančių, nesimokančių ir mokymuose nedalyvaujančių) jaunų žmonių (re)integracijai į švietimo sistemą ar darbo rinką.

Šaltiniai:
LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, 2016
Bernardinai.lt, 2016

Prisimenant 2-ąją jaunimo konferenciją

Jaunimo reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bendradarbiaudamas su Jaunimo tyrėjų tinklu, kviečia į mokslinę-praktinę konferenciją „Jaunimas globalioje visuomenėje: pokyčiai ir iššūkiai“, kuri vyks lapkričio 26 d. Vytauto Didžiojo universitete.

Konferencijos tikslas – aptarti, su kokiais iššūkiais ir pokyčiais globalizacijos kontekste susiduria jaunimas, bei identifikuoti jų įveikos galimybes kartu su mokslininkais, praktikais bei sprendimus priimančiais asmenimis.

Pranešimus skaitys VDU ir kitų Lietuvos, Suomijos, Estijos, Airijos universitetų, organizacijų atstovai, mokslininkai, specialistai, politikai ir t. t.

Jaunimas nuo 14 iki 29 metų – grupė, kuri pradeda aktyviai veikti ir yra neatsiejama globalios visuomenės dalis, kuriai turi įtakos dauguma globalizacijos procesų. Įgyjant jauno žmogaus statusą, šiuolaikinėje visuomenėje jaunimui tenka susidurti su naujais ir daugialypiais klausimais: kaip tapti savarankiškesniu, kaip atrasti ir išlaikyti savo identitetą, kaip priimti  tinkamiausią sprendimą renkantis savo asmeninį ir profesinį kelią, kaip įvaldyti naująsias technologijas, kad jos taptų ne kliūtimi, o raktu sėkmingai integracijai į plačiąją visuomenę.

Pastaruosius kelerius metus šalyje pradėta skirti daugiau dėmesio iki tol mažai tyrinėtos jaunimo temos aktualizavimui. 2012 m. vyko pirmoji jaunimo tyrėjų tarptautinė konferencija „Ar pažįstu jauną žmogų?“, atskleidusi platų tarpdalykinį jaunimo tyrimų lauką. Lietuvos pirmininkavimo metu, 2013 m. rugsėjo 9–12 d., Vilniuje vyko ES Jaunimo konferencija, kurią vainikavo 21-os jungtinės išvados priėmimas. ES struktūrinio dialogo su jaunimu metu suformuluotos išvados atskleidžia prioritetinę temą – socialinę jaunimo įtrauktį, ypač pabrėžiant nedirbančio, nesimokančio, mokymuose nedalyvaujančio jaunimo (NEETs) įtrauktį.

Taip pat įvardijama, jog viena iš kliūčių sprendžiant jaunimo problemas – sisteminio tarpsektorinio bendradarbiavimo trūkumas.

„Atsižvelgiant į šiuos ir kitus pastebėjimus, akivaizdu, jog būtina tęsti pradėtą diskusiją,  analizuoti kylančias aktualias globalizacijos proceso pasekmes šalies ir Europos jaunimui. Svarbu kelti klausimus, su kokiais iššūkiais ir problemomis susiduria didžiųjų miestų ir regionų jauni žmonės ir kokios įveikos strategijos yra taikomos jų sprendimui. Manome, kad konferencijos metu svarbu aptarti, kaip būtų galima veiksmingai panaudoti tarpžinybinį bendradarbiavimą, siekiant atliepti jaunų žmonių poreikius dėl kylančių pokyčių jų gyvenime“, – paaiškino konferencijos mokslinio komiteto pirmininkė dr. Jorūnė Vyšniauskytė-Rimkienė.

Ir buvo išleistas specialus mokslinio žurnalo: “Socialinis darbas: patirtis ir metodai” numeris. Šiame numeryje taip pat publikuojama konferencijos dalyvių priimta rezoliucija dėl jaunimo politikos tobulinimo.

Šaltinis: Vytauto Didžiojo universitetas, 2016