Kas įvyko per 20 jaunimo politikos metų?

Mykolo Romerio universitete moksline konferencija prasidėjo renginiai, skirti Jaunimo politikos 20-mečiui Lietuvoje.

„Pradėjus nuo pirmųjų mažų žingsnių, šiandien galime didžiuotis sukūrę pažangią, sektiną jaunimo politiką, o sukaupta patirtimi esame kviečiami dalintis ir su kitomis šalimis. To nebūtume pasiekę be mokslininkų ir praktikų pastangų sintezės, didelio jaunimo organizacijų įsitraukimo bei bendro noro pasiekti gerų rezultatų“, – sveikindama šiandien konferencijos „Jaunimo dalyvavimo ir atskirties, laisvės ir atsakomybės takoskyros“ dalyvius sakė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kartu su Mykolo Romerio universitetu bei kitais partneriais organizuotoje konferencijoje pristatomi specialistų ir jaunimo atstovų pranešimai ir diskutuojama apie jaunimui aktualias sritis.

Šiandien Mykolo Romerio universitete taip pat iškilmingai pristatytos partnerių lentelės, skirtos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai bei kitoms įstaigoms, taip pagerbiant organizacijas, su kuriomis sėkmingai plėtojamos bendros veiklos.

Lietuvos jaunimo politikos pradžia siejama su pirmojo reikšmingo dokumento – Valstybinės jaunimo politikos koncepcijos – patvirtinimu. Joje buvo apibrėžti jaunimo politikos tikslai, principai, už įgyvendinimą atsakinga struktūra.

Per 20 metų sukurta teisinė bazė ir visa institucinė sistema jaunimo politikai formuoti bei įgyvendinti. Nustatyti jaunimo politikos principai, sritys, jaunimo politikos organizavimas ir valdymas. Siekiant sudaryti tinkamas sąlygas jauniems žmonėms aktyviai dalyvauti atviroje ir demokratinėje visuomenėje, įgyvendinamos programos, kuriomis skatinamos jaunimo, su jaunimu dirbančių organizacijų iniciatyvos. Kiekvienoje savivaldybėje finansuojama po 1 jaunimo reikalų koordinatoriaus pareigybę.

Be to, stiprinami nevyriausybinių jaunimo organizacijų ryšiai su valstybės ir savivaldybių institucijomis, teikiama ES struktūrinių fondų ir programų parama. Per paskutinius kelerius metus taip pat gerokai išaugo atvirų jaunimo centrų skaičius ir dabar siekia 32, atvirų jaunimo erdvių – net 174.

Rugsėjo 8–11 d. tiek sostinėje, tiek ir kituose Lietuvos miestuose bei miesteliuose jaunimas kviečiamas į diskusijas, proto kovas, susitikimus su jaunaisiais verslininkais, sporto, pramoginius ir kultūrinius renginius. Juos organizuoja Jaunimo reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kartu su jaunimo atstovais.

Reikšmingiausi įvykiai jaunimo politikoje:

  • 1992 m. rugsėjo 19 d. 11 nacionalinių Lietuvos jaunimo organizacijų įsteigia Lietuvos jaunimo organizacijų tarybą (LiJOT).
  • 1996 m. birželio 27 d. Seimas patvirtino 1-ąjį teisės aktą, reglamentuojantį jaunimo politiką Lietuvoje – Valstybinę jaunimo politikos koncepciją.
  • 1998 m. LiJOT ir Valstybinė jaunimo reikalų taryba įsteigia VšĮ „Jaunimo tarptautinė bendradarbiavimo agentūra“, kurios tikslas – administruoti ES programą „Jaunimas Europai“ (vėliau – „Jaunimas“, Veiklus jaunimas“, „Erasmus+“);
  • 1999 m. – regioninės jaunimo politikos pradžia. Antroji jaunimo politikos konferencija rekomenduoja visose savivaldybėse steigti visuomeninių mero patarėjų jaunimo klausimais pareigybes ir savivaldybių jaunimo reikalų tarybas.
  • Nuo 2003 m. visose savivaldybėse įsteigiama nauja valstybės tarnautojo pareigybė – savivaldybės jaunimo reikalų koordinatorius. Tam valstybės (SADM) biudžete numatytos lėšos, kurias SADM reguliariai perveda savivaldybėms valstybės deleguotai funkcijai – jaunimo teisių apsaugai – įgyvendinti.
  • 2003 m. gruodžio 5 d. LR Seimas priėmė Jaunimo politikos pagrindų įstatymą, kuris pakeitė iki tol galiojusią valstybinę jaunimo politikos koncepciją.
  • 2007 m. – atviro darbo su jaunimu sistemos kūrimo Lietuvoje pradžia. Jaunimo reikalų departamentas, įkurtas 2006 m. pertvarkius Valstybinę jaunimo reikalų tarybą, skelbia pirmąjį jaunimo centrų veiklos programų finansavimo konkursą.
  • 2009 – 2012 m. įgyvendintas ES lėšomis finansuotas reikšmingas jaunimo politikos plėtrai projektas „Partnerystės tarp valstybinio ir nevyriausybinio sektorių skatinimas įgyvendinant integruotą jaunimo politiką“. Jo metu sukurta jaunimo situacijos tyrimų metodika, patobulinta jaunimo politikos kokybės vertinimo metodika, sukurtos atvirų jaunimo centrų koncepcijos. Taip pat – jaunimo organizacijų veiklos kokybės gerinimo metodika, finansuotų jaunimo ir su jaunimu dirbančių organizacijų stebėsenos ir kokybės kontrolės sistema, jaunimo organizacijų mokymų vadovų rengimo programa, jaunimo darbuotojų sertifikavimo metodika ir akreditavimo mechanizmas.
  • 2015 m. kartu su Lietuvos darbo birža pradėtas įgyvendinti projektas „Atrask save“, skirtas neaktyvių (nedirbančių, nesimokančių ir mokymuose nedalyvaujančių) jaunų žmonių (re)integracijai į švietimo sistemą ar darbo rinką.

Šaltiniai:
LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, 2016
Bernardinai.lt, 2016